Projektas "Sausrų valdymas" - VŠĮ Vandens namai

Pasaulio vandens partnerystės inicijuota Integruota sausrų valdymo programa Vidurio ir Rytų Europoje (GWP CEE IDMP). Programos vykdymo laikas 2012-2015 m.m.

Iš Vidurio ir Rytų Europos regiono šioje programoje dalyvavo 10 šalių: 8 ES šalys (Bulgarija, Rumunija, Vengrija, Slovėnija, Slovakija, Čekija, Lenkija ir Lietuva) ir 2 ne ES (Ukraina, Moldova). Kai kurios šių šalių dalyvauja ir kito regiono, Pietryčių Europos, sausrų valdymo centro DMCSEE veikloje. Lietuvą šioje programoje atstovavo VšĮ “Vandens namai”.

Didelio masto sausros paprastai užima didelius plotus ir ilgai trunka. Lietuvoje per paskutinius 15 metų stiprios sausros buvo 2002 ir 2006 m.m. vasaromis bei 2008 m. pavasarį (kiek silpnesnė 2015 m. vasarą). Kitose šalyse sausros labiau reguliarios ir pasikartoja kas 3-4 metai. 2010 m. niokojanti sausra buvo Rusijoje, o 2012 m. apėmė didelius plotus nuo Lenkijos, Baltarusijos iki Pietų Ukrainos, Balkanų ir Alpių.

Integruotos sausrų valdymo programos loginis pagrindimas. 1. Prevenciniam požiūriui (priemonėms) reikia teikti pirmenybę prieš “reakcijos į stichinės nelaimės padarinius” požiūriui (Proactive vs reactive); 2. Sausros rizikos apibrėžimas: Rizika = Pavojus * pažeidžiamumas; 3. Rizika ir pavojus gali būti nustatyti mokslinės analizės būdu: kaip antai, skaičiuojant/ nustatant intensyvumą, trukmę, dažnį, erdvinį mastą, tendencijas (trendus), poveikį ir sudarant išankstinius perspėjimus apie artėjančią ar prasidėjusią nelaimę. Pažeidžiamumas gali būti vertinamas socialinės analizės būdu: vertinant gyventojų skaičiaus augimą, gyventojų užimtumo pokyčius, urbanizacijos, technologijų, žemės naudojimo kaitą, aplinkos būklės prastėjimą, vandens naudojimo tendencijas, vyriausybės politiką ir aplinkos informavimo mastą; 4. Horizontalios ir vertikalios integracijos visuose ūkio sektoriuose, kuriuos paveikė ar paveiks sausros, būtinybė.

IDMP programos rėmuose buvo numatytos penkios nacionalinių ir regioninių GWP CEE iniciatyvų kategorijos:

pasirengimo sausrai priemonės (investicinės ir neinvesticinėms priemonėms tokios, kaip sausros draudimo sistemų vystymas);
sausros stebėsenos ir išankstinio perspėjimo sistemų potencialo stiprinimas (ir / arba plėtra) arba sukūrimas;
gebėjimo ugdymo programų plėtra skirta vandentvarkos specialistams ir ūkininkams;
integruotas sausros valdymas, pritaikant jau egzistuojančias operatyvias įvairaus sudėtingumo sistemas;
Atskirų atvejų analizių/ tyrimų sklaida siekiant dokumentuoti integruotą sausrų valdymo gerąją praktiką (įtraukiant tarpvalstybinių upių baseinų arealus)

Taip pat, numatyti keturių kategorijų laukiami rezultatai:

1) Duomenų (žinių) bazės apie turimas sausros planavimo ir valdymo praktikas sukūrimas;

2) Priemonių ir institucinių susitarimų rekomendacijų parengimas siekiant apsaugoti nuo padidėjusios sausros rizikos;

3) Sausrų valdymo praktikos atstovavimas nacionaliniuose ir regioniniuose dialoguose;

4) Pagerinti išankstinio sausros perspėjimo paslaugų kokybę, remiantis esamomis regioninėmis sausrų valdymo iniciatyvomis.

IDMP programą sudarė aštuoni darbo paketai:

Galutiniai IDMP rezultatai:

Sausrų valdymo planų parengimo gairės
Nacionalinių konsultacijų dialogai
Labiausiai sausros pažeidžiamų sričių kartografavimas (žemėlapiai)
Atskirų atvejų studijos – švelninimo priemonės, skirtos mažinti sausros poveikį
Seminarai ir gebėjimų ugdymo mokymai
Investavimo schemos pasirinktų demonstracinių projektų įgyvendinimui
Geros praktikos pavyzdžių rinkinys

Nacionalinių konsultacijų dialogai vyko visuose programoje dalyvaujančiose šalyse, po vieną 2013, 2014 ir 2015 metais. Lietuvoje šie dialogai – seminarai vyko Vilniuje 2013-12-19, 2014-11-20, 2015-12-07

Nacionalinių konsultacijų dialogų pagrindiniai uždaviniai:

aptarti/parengti veiksmų planą, rengiant sausrų valdymo planą ir nustatyti reikiamus pakeitimus, susijusius su nacionaline sausrų valdymo politika;
padėti ir /arba palaikyti jau veikiančio sausros komiteto veiklą arba skatinti jį įsteigti;
analizuoti dabartinę sausros valdymo politiką(nurodant pagrindinius trūkumus ir neapibrėžtumus);
aptarti būsimą veiklą, išsiaiškinant, ko reiktų imtis siekiant sukurti/išlaikyti sausrų valdymo procesą nacionaliniu lygmeniu.

2013, 2014 ir 2015 metais Vilniuje vyko po vieną seminarą, skirtą klimato kaitos poveikio vertinimui, įskaitant ir sausrų valdymo klausimus.