Jau antrus metus GWP CEE organizuoja vasaros mokyklą Varšuvoje. Šių metų mokyklos tema buvo „2030 m. darbotvarkės link: vasaros mokykla, skirta klimato kaitai, inovacijoms ir jaunimo atstovavimui vandens valdymo srityje“. Mokymai vyko liepos 1-6 d. Varšuvos gyvybės mokslų universitete Varšuvoje, Lenkijoje. Šiemet į mokyklą buvo priimta dvigubai daugiau dalyvių – 46 magistro ir doktorantūros studentai iš 18 šalių. Vasaros mokyklos programos tikslas – pristatyti globalias ir regionines problemas, susijusias su vandens valdymu, bei galimus jų sprendimus ir inovatyvius metodus.
Vasaros mokykla prasidėjo paskaitomis apie vandens valdymą ir darnaus vystymosi tikslus, kurių bus siekiama iki 2030-ųjų metų. Lektoriai iš organizacijų Josh‘s Water Jobs, GWP ir UNESCO pasakojo apie vandens valdymo sudėtingumą dėl vandens naudojimo įvairiuose sektoriuose, teisinės bazės kompleksiškumo ir kylančių naujų iššūkių, susijusių su klimato kaita. Buvo pabrėžiama, kad vandens specialistai šiuo metu yra labai reikalingi, kadangi esamas problemas reikia spręsti nedelsiant. Taip pat buvo pristatomos problemos ir jų sprendimai miestuose, kuriuose trūksta vandens, pateikiami upių restoravimo pavyzdžiai, akcentuojamas aplinka paremtų priemonių naudingumas ir tvarumas.
Vieną mokymų dieną praleidome Kampinoso nacionaliniame parke, kuris buvo įkurtas 1959 m. siekiant apsaugoti žemynines kopas, šlapynes, augaliją ir gyvūniją. Parko darbuotojos pasakojo apie iššūkius, su kuriais jos susiduria savo darbe, kadangi dalis parko priklauso privatiems žmonėms ir ne visi noriai bendradarbiauja. Buvo kalbama apie žmonių švietimo gamtiniais klausimais būtinumą. Apie žmonių supratimą, kad vandenį reikia saugoti ir taupyti kalbėjome su kolegomis ir kitomis dienomis. Diskutavome, kad vienas iš vandens taupymo būdų buityje galėtų būti pakartotinis vandens panaudojimas. Paskaita, kurią skaitė Lucka Kajfez Bogataj buvo ypač įdomi ir įkvepianti, kadangi buvo pabrėžiama, kad viena didžiausių šiuolaikinio pasaulio problemų yra vartotojiškumas ir kad kiekvieno iš mūsų kasdieniai sprendimai yra svarbūs.
Kita svarbi mokymų dalis buvo diskusija apie jaunimo įtraukimą priimant svarbius sprendimus vandens ir klimato kaitos politikos formavime. Praktiniai užsiėmimai ir dialogas (Youth voices / Policy Choices) tarp vasaros mokyklos dalyvių ir sprendimus priimančių atstovų (Liliana Rastocka (Slovakijos aplinkos ministerija), Mitja Bricelj (Slovėnijos aplinkos ir erdvinio planavimo ministerijos valstybės sekretorius), Adam Kovacs (Tarptautinė Dunojaus upės apsaugos komisija, ICPDR), Venera Vlad (Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, EBRD), Viktor Orozsi (Europos Sąjungos strategija Dunojaus regionui) ir Lucka Kajfez Bogataj (Tarptautinė klimato kaitos komisija, IPCC)) buvo įdomus ir naudingas. Mokymų dalyviai pristatė savo idėjas, galimus sprendimus atstovams. Atstovai davė patarimų ir skatino būti drąsiems ir aktyviems.
Per šešias intensyvias mokymų dienas gavome daug teorinių žinių, taip pat praktinių užduočių metu su kitais dalyviais daug diskutavome apie taršą ir vandens švaistymą, kitas problemas, kylančias savose šalyse. Dalijimasis savo žiniomis ir patirtimi, diskusijos buvo labai įdomios ir motyvuojančios dirbti vandens valdymo srityje, šviesti žmones apie vandenį, skatinti jį tausoti ir siekti, kad jaunimo balsas būtų išgirstas ir vertinmas žmonių, priimančių sprendimus.
Daugiau apie vasaros mokyklą anglų kalba https://www.gwp.org/en/GWP-CEE/WE-ACT/news/2018/summer-school-brings-youth-in-cee-a-step-closer-to-2030-agenda/
Vilniaus Universiteto fizinės geografijos krypties doktorantūros
I kurso studentė Dalia Grendaitė
