Vilniaus Universiteto hidrometeorologijos magistro studijų programos
I kurso studentė Rasa Garbenčiūtė
Apie GWP CEE (Pasaulinė vandens partnerystė centrinėje ir rytinėje Europoje) rengiamą vasaros mokyklą „Vandens išteklių darni plėtra – dabartiniai iššūkiai ir galimybės“ sužinojau iš VšĮ „Vandens namai“ bei Vilniaus universiteto hidrologijos ir klimatologijos katedros tinklapiuose paskelbtos informacijos, tačiau užpildyti dalyvio paraišką paskatino universiteto, kuriame šiuo metu studijuoju magistratūros studijas, dėstytojas G. Stankūnavičius. Nors iš pradžių abejojau, paraišką užpildžiau, o netrukus sulaukiau ir patvirtinimo, kad vietą mokymuose gavau. Mokymai vyko Varšuvos Gyvybės Mokslų Universitete (Warsaw University of Life Sciences) ir truko nuo liepos 9 iki 16 dienos.
Šešios mokymų dienos buvo suskirstytos į atskiras temas. Pirmoji mokymų diena buvo skirta susipažinti su vandens valdymu bei IWRM (integruotas vandens išteklių valdymas). Tą dieną paskaitas skaitė vandens ir aplinkosaugos ekspertė Dr. D. Thalmeinerova (kuri ir buvo viena iš pagrindinių vasaros mokyklos organizatorių), regioninis GWP CEE koordinatorius Dr. R. Mulleris bei UNESCO atstovai Prof. L. Miklos bei Dr. A. Condeiro. Dr. A. Condeiro savo pranešime akcentavo vandens švaistymo problemą, bei šią problemą siūlė spręsti kuriant „vandens“ darbus. Visa antroji diena buvo skirta išvykai į Kampinoso nacionalinį parką, kuriame gidė pasakojo apie šio parko istoriją, jo raidą ir apie žmogaus daromą įtaką parke gyvenančiai florai bei faunai. Trečioji diena buvo orientuota į ekonomiką ir IWRM apie kurią pasakojo Prof. M. Scoullos. Inovaciniai sprendimai buvo ketvirtosios mokymų dienos pagrindinė tema. F. Brikke bei Liublianos universiteto profesorė Dr. T. Griessler Bulc savo paskaitų metu kalbėjo apie tai, kaip svarbu mažinti nesaikingą gamtinių išteklių naudojimą bei kaip panaudojant „žaliąją“ infrastruktūrą galima lengviau prisitaikyti prie klimato kaitos. Paskutiniosios dvi dienos buvo skirtos klimato kaitai bei adaptacijai. Austrijos miškininkystės, žemės ir vandens ūkio ministrė S. Brandstetteris pasakojo apie Dunojaus baseinui priklausančių šalių tarpusavio bendradarbiavimą. S. Bokal – integruotos sausros valdymo programos koordinatorė kalbėjo apie iššūkius su kuriais susiduriama siekiant parengti tarptautinę ekstremalių reiškinių programą, o A. Potokar, aplinkos inžinierė, kuri yra tiesiogiai susijusi su vandens ir vandens išteklių apsauga ir atkūrimu, savo pranešime pasakojo, kaip ji projektuoja ir tobulina šlapynes nuotekoms valyti.
Visų šešių mokymų dienų metu ne tik pildėme teorinių žinių bagažą, tačiau kiekvieną dieną atlikome įvairias praktines užduotis, grupinius darbus, sprendėme testus, kurie padėjo įtvirtinti naują informaciją. Taip pat, su GWP jaunimo programos vadovai A. Gupta ir A. Vagliente dalinosi patirtimi kuriant tarptautinę jaunimo organizaciją bei pasakojo kokiais būdais jaunimas gali įsitraukti į, suvandeniu susijusių, sprendimų priėmimo procesą.
Kaip ir buvo rašyta, šešios mokymų dienos buvo labai intensyvios, gausios tiek teorinių, tiek praktinių žinių papildymu. Gerą įspūdį paliko ir tai, kad paskaitas vedė ne tik garsių universitetų profesoriai, bet ir pasaulinių organizacijų atstovai, kurie su mielu noru dalijosi savo patirtimi bei atsakydavo į kiekvieną iškilusį klausimą. Mokymuose dalyvavo skirtingų, su vandeniu susijusių, magistratūros bei doktorantūros studijų studentai iš įvairių Europos šalių, todėl buvo įdomu išgirsti bei pačiai pasidalinti savo mokslinėmis bei asmeninėmis istorijomis. Todėl džiaugiuosi turėjusi galimybę dalyvauti šioje vasaros mokykloje, kadangi juose praturtinau turimas žinias apie vandens išteklių valdymą, pasisėmiau motyvacijos tolimesnei akademinei veiklai, taip pat susipažinau su nuostabiais žmonėmis, su kuriais, tikiuosi, bendrausime ir ateityje.
